Aikido - Straipsniai

Interviu su Morihiro Saito Sensei

1946 metais, aštuoniolikmetis Morihiro Saito, Aiki šventovės saugotojas, pradėjo treniruotis Iwama su Morihei Ueshiba. Tapęs uchideshi Saito Sensei išmoko lazdos ir kardo technikas tiesiogiai iš kūrėjo. Šiame interviu, įvykusiame 1991 metų kovo mėnesį, Saito Sensei pasakoja apie savo patirtį su O-Sensei, ankstyvąjį Aikikai laikotarpį, savo dojo bei treniravimo metodus.
 
 
Nedaug skaitytojų žino, kad Jūs ilgą laiką, kaip shihan, mokėte Aikikai būstinėje Tokyo. Gal galėtumėte papasakoti savo atsiminimus iš to laikmečio?
 
Aš mokiau Aikikai vieną kartą per savaitę, išskyrus laiko tarpą 1961 metais, kuomet Ueshiba Sensei buvo išvykęs į Havajus su Nobuyoshi Tamura. Tada, kol jų nebuvo, vedžiau užsiėmimus du kartus per savaitę. Išskyrus tai, aš daugiausiai mokiau sekmadieniais.
 
Ar sekmadieniais Jūs mokėte dirbti su ken (kardu) ir jo (lazda), po taijutsu (beginklių) treniruočių?
 
Taip. O-Sensei leidus, paskutines penkiolika minučių treniruotės pabaigoje mokiau ginklų technikos.
 
Ar dabartinė sanjuichi jo kata (trisdešimt vieno judesio forma su lazda) buvo užbaigta prieš O-Sensei mirtį?
 
Taip. Tuo metu, kai jos mokiausi, kata jau buvo užbaigta, tačiau kuomet Koichi Tohei Sensei (Shinshin Toitsu aikido įkūrėjas) atvyko mokytis į Iwama, ji dar nebuvo ištobulinta. Tai, ko išmoko jis, skyrėsi nuo to, ką išmokau aš. Tikriausiai taip atsitiko todėl, kad O-Sensei mokymo metodika dar nebuvo galutinai išvystyta. Kai mokiausi pas O-Sensei, jo mokymas jau apėmė visas ginklų technikas ir palaipsniui dėstymas tapo nuodugnesnis. Aš tiesiogiai treniravausi su O-Sensei, kadangi buvau vienintelis likęs Iwama.
 
Ar Tokyo Jūs mokėte kumijo (porinis darbas su lazda)?
 
Iš tiesų ne, išskyrus keletą žmonių tokiose keistose vietose, kaip, pavyzdžiui, plokšti pastatų stogai. Tada mokiau dvidešimt septynių ar dvidešimt aštuonių judesių formą, bet vėliau perėjau prie trisdešimt vieno judesio, nes supratau, kad taip mokiniams bus lengviau. Nuo tada, kai mano aikido buvo pradėtas vadinti “Iwama stiliaus”, pavadinimas “sanjuichi jo”, kaip pavadinau šią kata, prigijo.
 
Ką turėtų daryti aikidoka iš užsienio, jei norėtų atvykti į Iwama treniruotis?
 
Jie turėtų gauti rekomendacinį laišką. Jiems tektų pasilikti mažiausiai dešimčiai dienų. Jeigu jie nėra iš dojo, tiesiogiai susijusio su mumis, būtų sunku ko nors išmokti per vienos savaitės trukmės vizitą. Tuomet jie išvyktų iš dojo nieko nesupratę ir galėtų netinkamai apie mus šnekėti. Mano mokiniams vienos savaitės gana, tačiau asmeniui iš kitos mokyklos reikalingas mažiausiai dešimties dienų kursas. Mažesnis laiko tarpas būtų neproduktyvus.
Kaip pavyzdį paimkime studentus iš įvairių Japonijos universitetų, kurie atvyksta į Iwama treniruotis vasaros atostogų metu. Jų dubens judesiai iš viso nėra tinkamai treniruoti. Kiekvieną rytą, ginklų treniruočių metu, turiu juos taisyti. Likus maždaug savaitei iki išvykimo jie pradeda tinkamai naudoti dubenį. Jiems prireikia trijų savaičių, kad suvoktų šį esminį akcentą. Netgi per dešimt dienų tai nėra lengva, bet tie, kurie atvyksta į Iwama iš užsienio yra puikūs žmonės ir treniruojasi įtemptai.
 
Kaip uchideshi leidžia laiką Iwama?
 
Dojo grindys yra pakankamai didelės ir negali būti išplautos per vieną kartą. Rytais, kai jie atsikelia, pirmiausia turi sutvarkyti savo kambarius, po to treniruočių salę, vėliau kruopščiai sutvarkyti teritoriją prieš šventyklą. Vasarą žolė nupjaunama, taigi retkarčiais jie padeda man su žoliapjove. Man vienam būtų neįmanoma palaikyti visur tvarką, taigi natūralu, kad mokiniai man padeda. Jų pastangų dėka šventykla visada yra tvarkinga. Be abejo, be šių darbų jų gyvenimas būtų daug paprastesnis, tačiau jie visi kantrūs, puikūs žmonės ir dėl to nebuvo jokių prieštaravimų.
 
Ar vis dar kiekvieną rytą mokote ginklų technikos?
 
Taip, mokau. Mokiniai taip pat praktikuojasi ir savarankiškai. Naujoji dojo yra labai erdvi, kur jie gali savarankiškai treniruotis kata. Aš esu patenkintas, kad mokiniai iš užsienio mėgsta treniruotis naujoje dojo, bet senąją dojo mes laikome pagrindine ir treniruojamės ten, kai tik galime.
 
Ar treniruočių stovyklos Iwama dojo buvo organizuojamos nuo senų laikų?
Jos organizuojamos nuo pat O-Sensei laikų. Jis visada mėgdavo žinoti, kad planuojamos treniruočių stovyklos. Ruošdamiesi stovykloms mes patys darydavome gultus. Kiekvieną vakarą, po treniruočių, mes susiūdavome čiužinių apvalkalus ir prikimšdavome juos medvilne.
 
Pirmą kartą Jūs išvykote mokyti į užsienį 1974 metais ir nuo tada Jūs kiekvienais metais keliaudavote, galbūt dažniausiai iš visų shihan?
 
Yra daug kvietimų, kurių aš negaliu atsisakyti, nors lankausi tik tuose dojo, kurioms vadovauja mano mokiniai. Tačiau pastaruoju laiku stengiuosi būti čia kiek galėdamas daugiau dėl besitreniruojančių ir tų, kurie atvyksta į Iwama mokytis.
 
Aš manau, kad istoriškai aikido išsivystė iš situacijų, kuomet samurajus negalėjo panaudoti savo kardo. Kai kurie kritikai teigia, kad aikido neveiktų prieš modernias kovos sistemas, pavyzdžiui karate. Kokia Jūsų nuomonė?
 
Aikido apima tantodori (peilio atėmimas), tachidori (kardo atėmimas) ir jodori (lazdos atėmimas). Šiose technikose, jei leisite ginklo ašmenims nors paliesti jūsų kūną, jus nužudys, tuo tarpu smūgis ar spyris neužmuš, nebent pataikys į gyvybiškai svarbų tašką. Kardu užtenka tik lengvai prisiliesti, kad rimtai sužeisti ar atimti gyvybę; tačiau mes vis tiek mokomės apsiginti nuo kardo plikomis rankomis. Jeigu visada prisimintume tai, tuomet treniravimasis taptųefektyvus.
 
Ar aikido be atemi (smūgis į kūną) gali būti efektyvus prieš stiprią ataką?
 
Aikido yra atemi, nors, be abejo, treniruotė nėra tas pats kaip realybė, taigi mes neatliekame atemi pilna jėga dojo. Atemi yra gyvybiškai svarbus elementas taijutsu, kurį mes akcentuojame savo dojo.
 
Iš patirties žinau, kad šiandieną daugelyje aikido dojo nėra mokoma atemi, bet filmuose dažnai matome, kad O-Sensei naudoja atemi.
 
Šiandieną aikido yra mokoma daugybe skirtingų būdų, ir galima mokytis iš įvairių mokytojų. Neturime uždrausti mokiniams eiti pas kitus mokytojus. Yra keletas shihan, kurie abejoja dėl to, bet aš manau, kad jie klysta.
 
Aikido atemi yra naudojamas prieš atakas su ginklu. Ar Jūs manote, kad aikidoka būtų naudinga išmokti “susitvarkyti” su karate tipo atakomis?
 
Taip, manau, naudinga. Nereikėtų to vengti. Yra daug bazinių technikų, kurios, padeda išmokti tokių veiksmų, pavyzdžiui tsuki ar yokomenuchi.
Keletas mano mokinių įkūrė grupę, praktikuojančią gynybos formas prieš karate atakas. Tai gana įdomu. Žmogus, turintis 4 daną aikido ir judo, išvengia karate atakų ir meta arba sulaiko puolantį, atlikdamas aikido technikas. Taip pat aš rekomenduočiau daug praktikuoti tokias technikas kaip yokomenuchi ir tachidori.
 
Ką Jūs galvojate apie dabartinę situaciją aikido pasaulyje?
 
Aš nežinau jokio kito aikido, išskyrus O-Sensei. Jis mane mokė nuo tada, kai man buvo aštuoniolika iki keturiasdešimt vienerių metų ir aš jam tarnavau kaip kartu gyvenantis mokinys. Jis buvo vienintelis mano mokytojas. Daug shihan kuria naujas technikas ir aš manau, kad tai puikus dalykas, bet išanalizavęs tas technikas, aš esu įsitikinęs, kad niekas negali prilygti O-Sensei. Manau, kad yra geriausia sekti tomis formomis, kurias jis mums paliko.
Dabar žmonės yra linkęeiti savo keliu, tačiau kol esu gyvas, aš tęsiu tas technikas ir formas, kuriasO-Sensei paliko mums.
 
Prieš tai Jūs minėjote, kad mokiniai nesugeba tinkamai dirbti “iš dubens”. Ar galite detaliau paaiškinti dubens darbo svarbą treniruojantis?
 
Kūrėjas sakydavo, kad dubens darbo efektyvumas yra kojose, o proto darbas įtakoja rankas. Tai reiškia, kad dubuo negali būti stabilus, jeigu kojos nėra stabilios. Todėl aš reikalauju, kad mano mokiniai laikytų galinę pėdą vienoje linijoje su priekine, kai stovi hanmi padėtyje. Neteisinga patraukti galinę pėdą nuo tos linijos. Gali būti patogu pritraukti galinę pėdą prie priekinės, tačiau, aš manau, kad hanmi, kurioje kojos yra stabilios, yra geriausia.
Kai jūs greitai pasisukate atgal, laikydami savo priekinę koją ant linijos, jūs turite sugebėti vėl atsistoti į hanmi padėtį. Bet jei jūsų pėdos nėra ant linijos, jūs nesugebėsite sklandžiai pereiti į hanmi pasisukus šimto aštuoniasdešimt laipsnių kampu nepataisydami galinės pėdos pozicijos. Taip prarasite kontrolę bei judesys taps lėtesnis. Neseniai aš pradėjau labai akcentuoti hanmi, nors, galbūt, nėra labai gerai skirti tam per daug dėmesio. Kai tik pastebiu nerangius judesius mokinių tarpe, iš karto matau, kad jų kojos yra negeroje padėtyje.
Jeigu rankos ir kojos juda neteisinga tvarka, jūsų technika tampa neefektyvi. Jūs nesugebėsite efektyviai panaudoti dubens, jei kojos judės netinkamai.
 
Ar Jūs dažnai mokote kinonagare technikų Iwama?
 
Taip, bet tik kaip progresijos pakopą.
 
Ką Jūs turite mintyje sakydami “progresijos”?
 
Tai reiškia tvarką, kuria yra mokoma technikų. Iš pradžių mes pradedame nuo statiškos praktikos, tuomet pereiname prie kinonagare, tai yra, mokomės judėti kartu su partnerio judesiu. Yra daug kinonagare lygių – lėta, greita, laisvo stiliaus. Aš manau visi turėtų išmokti šių technikų, tačiau prieš tai reikėtų išmokti daug kitų dalykų. Štai todėl kinonagare yra vadinama aukščiausiu lygmeniu.
 
O jeigu nuo pat pradžių praktikuosime kinonagare technikas, su kokiomis problemomis, tikėtina, kad susidursime?
 
Jei pradėsite nuo kinonagare, jūsų laiko pojūtis bus netinkamas ir jūs nieko negalėsite padaryti, jei jūsų rankas laikys stipriai. Tokiu būdu jūs negalite tapti stiprus ar gerai treniruotas. Kūrėjas sakydavo, kad jei norime tapti stiprūs, mes turime treniruotis technikas nuo sugriebimų. Tačiau dabartiniu laiku, apmokant universiteto studentus, besitreniruojančius tik trejus ar ketverius metus, mes suderiname kinonagare su įprasta praktika. Yra didelė klaida manyti, kad Iwama nėra praktikuojama kinonagare. Iwama kinonagare technikos yra atliekamos tiksliai taip, kaip mokė O-Sensei.
O-Sensei stilius leidžia mums laisvai judėti netgi tada, kai mes suklystame laike ir oponentas mus stipriai laiko; netgi, jei mūsų judesys yra sustabdomas kažkuriuo momentu, vis tiek galime lengvai judėti toliau.
 
Aikido yra kilęs iš kardo valdymo meno. Ar būtina praktikuoti kardo bei lazdos technikas aikido?
Morihiro Saito SenseiAikido, kurį aš išmokau, sudarė ir beginklės ir ginklų technikos. Mes galime naudoti bet kokį ginklą, bet paprastai naudojame ken ir jo. Tai vienintelis paaiškinimas, kurį galiu jums duoti. Kūrėjas aiškino apie aikido iš daugelio skirtingų požiūrių, priklausomai nuo jo vystymosi periodo. Pagal jį, aikido yra taijutsu, kuri talpina kardo principus. Taigi, aš manau, kad aikiken ir aikijo atitinka ken hanmi ir jo hanmi. Kita vertus, ginklų technikos yra išreikštos taijutsu formose, leidžiančiose įeiti į oponento erdvę ir jį mesti.
Ginklais paremtos taijutsu technikos leidžia mums atakuoti opponentą ir mesti jį. Aš manau, kad ginklų ir taijutsu technikos turi sąsajas. Iwama dojo aš treniruoju su ginklais tik vieną kartą per savaitę, taigi akivaidžiai akcentuoju taijutsu. Manau, kad tai mano pareiga, kaip tiesioginio kūrėjo mokinio, mokyti kardo ir lazdos technikų bei perduoti tradicinį kūrėjo mokymą iš Iwama.
 
Kadangi nėra daug dojo, kur būtų mokoma dirbti su kardu, ką reikėtų daryti norint išmokti dirbti su ginklais?
 
Iwama mes kiekvieną ketvirtadienį nuomojame savivaldybės Budokan (kovos menų salę) ginklų treniruotėms, kai Ibaragi dojo yra uždaryta. Tiems, kurie atvyksta į vakarines treniruotes į Iwama dojo, ginklų treniruočių nėra.
 
Ar Jūsų naujoji dojo didelė?
 
Ji talpina apie trisdešimt žmonių. Kaip jums žinoma, kai mes treniravomės kartu su O-Sensei, dojo buvo pakankamai didelė mums abiems. Kita vertus, kuomet kurie nors iš to laikotarpio vyresniųjų mokinių, pavydžiui, Tadashi Abe, treniruodavosi su O-Sensei, mes laukdavome savo eilės ir stebėdavome ir tada O-Sensei instruktuodavo mus asmeniškai. Kartais, aš irgi taip mokau.
Sekmadieniais, jeigu oras yra gražus, mes treniruojamės lauke, kadangi ten yra pakankamai daug erdvės. Kai instruktuoju dojo, neturinčiame lauko erdvės, aš pritaikau O-Sensei metodą ir dirbu asmeniškai su visais mokiniais.
Be to, O-Sensei sakydavo, kad kardo judesių ribojimas nuo senų laikų buvo jujutsu dalis. Šiose technikose “įeiname” tokiu būdu, kad oponentas negalėtų išvengti jūsų judesio. Aš esu vienintelis, kurį taip mokė O-Sensei, todėl, kur bekeliaučiau, daugelis prieštarauja tam, ką aš mokau.
 
Tikriausiai, esant tam tikroms aplinkybėms, Jums buvo sunku laikytis to, ko Jus mokė O-Sensei.
 
Kiekvienais metais, dieną prieš balandžio dvidešimt devintos Taisai, (apeigos, skirtos paminėti O-Sensei mirtį), į Iwama atvyksta mokiniai iš Tokyo hombu. Anksčiau aš mokydavau juos ginklų technikos, tačiau vėliau nustojau. Praeitais metais, viską apsvarstęs nusprendžiau juos vėl mokyti. Anksti ryte surengėm trumpą ken ir jo treniruotę. Mokiniai iš Tokyo atsikėlė anksti ir liko patenkinti, taigi nusprendžiau ją surengti ir šiais metais. Planuoju surengti taijutsu treniruotę su penkiais – šešiais savo mokiniais ir penkiais – šešiais mokiniais iš Tokyo balandžio dvidešimt aštuntą dieną vakare ir sekančią dieną. Jeigu leis oro sąlygos, surengsime ken ir jo treniruotę lauke.
 
Dauguma mūsų skaitytojų norėtų daugiau sužinoti apie ken ir jo. Ar tai yra dėstoma Tokyo, Yoyogi Uehara dojo, kur treniruoja Jūsų sūnus?
 
Taip. Bet kas, norintis išmokti šių technikų turėtų aplankyti Yoyogi dojo. Kiek man žinoma, ken ir jo treniruotės vyksta trečiadieniais.
 
Džiaugiuosi girdėdamas, kad Jūs vis dar aktyviai treniruojate Iwama, suteikdamas puikią galimybę išmokti ginklų technikos. Tai tik į naudą, nes aš manau, kad tai labai įtakoja aikido techniniu aspektu.
Mes gavome daugybę skaitytojų laiškų su prašymu papasakoti apie Koichi Tohei Sensei, bet kol kas neturėjome progos pasikalbėti su juo. Kurį laiką, po Antro Pasaulinio karo, Jūs buvote kartu. Gal galėtumėte papasakoti mums ką nors iš tų laikų, kuomet Tohei Sensei buvo Iwama dojo?
 
Aš puikiai jį prisimenu. Tohei pradėjo treniruotis mokydamasis universitete, vėliau jis dalyvavo kare, po kurio grįžo į Iwama dojo. Tuomet jis mums atrodė labai kultūringas ir buvo mūsų pavyzdys. Jis yra puikus žmogus.
 
Kinokenkyukai praktikantams yra skaitomos paskaitos apie universalią energiją ki bei demonstruojama nesulenkiama ranka ir nepajudinamas kūnas. Ar Jums kada nors teko matyti O-Sensei rodantį panašius dalykus Iwama po karo?
 
Ne, neteko. Šis metodas yra išvystytas Tohei. Jis studijavo įvairius dalykus, pavyzdžiui, yoga pas Tempu Nakamura (1876 – 1969) iš Shinshin Toitsudo ir misogi Ichikukai. Šioje srityje Tohei atliko didžiulį darbą.
Kuomet Tohei vedė ir pradėjo savo verslą, jis tapo labai užimtas ir nebegalėjo būti Iwama. Tada jis pavertė savo namų sandėlį Tochigi prefektūroje į dojo. Kai Tohei būdavo labai užsiėmęs, aš pavaduodavau jį jo dojo. Vėliau jo verslas sužlugo ir jis atnaujino treniruotes. Po to Tohei išvyko į Jungtines Valstijas, kur jis pasiliko metams, po kurių praleido metus Japonijoje ir vėl išvyko į Valstijas ir t.t. Kartą per savaitę aš mokiau Tochigi, kai jo nebūdavo.
 
Kiek man yra žinoma, Kisshomaru Ueshiba Sensei daug laiko treniravosi Iwama. Kas dar iš hombu dojo shihan treniravosi čia?
 
Pirmiausia buvo Tadashi Abe, po to Koichi Tohei ir Gozo Shioda, kuris čia gyveno su šeima kurį laiką. Visi jie buvo O-Sensei mokiniai ir prieš karą. Seigo Yamaguchi taip pat kurį laiką praleido čia. Tetsutaka Sugavara gyveno tris ar keturis mėnesius, kaip ir Kazuo Chiba, kuris išbuvo du – tris mėnesius iki nugaros traumos. Manau, kad Sugavara ir Chiba čia buvo tuo pačiu metu.
Prieš karą kūrėjas dažniausiai treniravosi su ginklais vienas ir nieko nemokė šių technikų. Tačiau vėliau, kuomet Iwama, iš esmės, buvome likę tik aš ir O-Sensei, jis pradėjo mokyti ginklų technikos.
 
Kokią įtaką aikido, Jūsų nuomone, padarė Daito ryu?
 
Daito ryu stipriai įtakojo O-Sensei. Sakoma, kad prieš karą, kai mokėsi Daito ryu, jis susidurdavo su įvairiais sunkumais, taigi bandė praktikuoti ir kitus menus, pavydžiui Aioi ryu. Tačiau po karo, kuomet O-Sensei tęsė treniruotes Iwama, jo aikido labai stipriai pasikeitė. Nors Daito ryu padarė didelę įtaką, tačiau yra ir dideli skirtumai tarp O-Sensei aikido ir Daito ryu. Pavyzdžiui, aikido yra mokoma iš hanmi, tačiau Daito ryu nemokoma hanmi. Kaip ir kokyuho. Nors Daito ryu turi daug tewaza (rankų technikos), kūno judesiai dažnai susiduria su oponento judesiais. Daito ryu neapima kardo, lazdos ir beginklių judesių vienybės idėjos. Šiuos pakeitimus O-Sensei įtraukė Iwama periodo metu. Daug Daito ryu technikų nebuvo ypatingai efektyvios prieš oponentą, kuris buvo nors šiek tiek treniruotas kovos menuose. Nors techninis arsenalas buvo didelis, tačiau ne visos jų buvo efektyvios.
Taip pat, kaip ir mes kartais girdime, kad kiekviena aikido technika turi ura ir omote variacijas, bet, aš manau, kad mums reikėtų kreipti dėmesį į tai, kas yra praktiškiausia ir efektyvu. Be abejo, kai kurios technikos turi aiškiai atskiriamas ura ir omote variacijas, bet nereikėtų to per daug sureikšminti. Kartą juokaudamas kūrėjas yra pasakęs, kad nėra geresnių technikų už koshinage (metimą per dubenį) ir kad jis niekada nuo jų nepavargsta, netgi jei treniruotųsi nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Kokyunage (“kvėpavimo“ metimas) ir koshinage, kurios anksčiau buvo laikomos bazinėmis aikido technikomis, dabar yra mokomos kaip “taikomosios” arba aukštesnio lygio technikos. Deja, tai tapo neišvengiama, tam kad būtų išsaugotos aikido technikos.
Stanley Pranin, vertė D.Jablonskis