Pulti
žmones su ginklu rankoje reiškia, kad kovą jau pralaimėjai. Tie,
kuriuos nukauna, taip pat pralaimi. Tokiomis aplinkybėmis pralaimi
abi pusės.
Interviu
išspausdintas 1956 metų gegužės 27 dieną Šukan Jomiuri
laikraštyje ir buvo perspausdintas sutikus Jomiuri Šimbun
kompanijai. Interviu metu didžiajam mokytojui buvo 72 metai.
Ar
aikido populiarumas auga?
Visa
tai dėka tokių žmonių kaip jūs, pone.
Na
jau.
Taip,
visa tai jūsų paramos dėka.
Jūs
mokate sakyti komplimentus, ne tik aikido! Kiek jums metų?
Aš
pamiršau savo amžių
Gimiau 1883 metais, tačiau visiems sakau,
kad man 25 metai. Prašau nepamiršti. (Juokiasi)
Jūs
esate tokio pat amžiaus kaip ir aš! (Juokiasi) Sakoma, kad žmonės
nustoja augti sulaukę maždaug 25 metų.
Aš
nenustojau augti. Augau iki 55 metų ir netgi tapau aukštesnis.
Stipriausias buvau būdamas 50 metų. Eidamas dvidešimtuosius metus
nebuvau stiprus tol, kol suėjo 32 ar 33 metai.
O
jūsų įgūdžiai kovos menuose?
Su
amžiumi aš tampu geresnis.
Tai
neįprasta. Jūs augote iki pat 50 metų!
Galvokite,
ką norite. (Juokiasi) Mane ims kritikuoti, jei per daug tai
pabrėšiu.
Jūs
tikriausiai juokaujate! Su jumis nelengva kalbėtis!
Tokie
žmonės kaip jūs, pone, puikiai žino, kas vyksta pasaulyje, todėl
mes tikime jumis. Būtent kovos menai ir nukreipia mus harmonijos
keliu, o tai, kas išklysta iš šio kelio, yra niekam tikę. Aš
tikiu, kad mūsų šalies kovos būdai išliks tik būdami darnoje su
harmonija. Nuostabi dangaus ir žemės forma yra kami sutvertos
vieningos šeimos apraiška.
Dvasiškai
mes turime tapti vieninga šeima ir padėti Japonijai. Bent jau čia
privalome stengtis pasiekti harmoniją. Turime tapti gerais draugais
bei rūpintis vieni kitais. Aikido yra šios harmonijos pagrindas.
Būtent toks aikido yra tikras budo. Budo buvo naudojamas karinei
diktatūrai stiprinti arba feodalinio laikotarpio tarpusavio vaidams.
Aš noriu ištrūkti iš to priešiško pasaulio.
Jūs
staiga pradėjote kalbėti apie aikido filosofiją?
Demokratija
reiškia nesipriešinimą. Tikras japoniškas budo yra pagrįstas
nesipriešinimo principu.
Ar
tai budo, jei nesipriešinama? Todėl jis man nepatinka.
Jūs
kalbate apie budo, naudotą kariniam viešpatavimui. Sakoma, kad
kendo ir džiudo yra japoniški budo, tačiau jie siekia pergalės,
ar ne taip? Aikido skiriasi nuo jų, kadangi jis siekia harmonijos.
Tai
jūs metate savo partnerį sakydami Būkime draugais!?
Ką
aš galiu atsakyti į tai?
Atleiskite
man, jei įžeidžiau jus. Žinote, man patinka kariška tvarka!
(Juokiasi)
Kai
tave atakuoja, reikia išvengti puolimo ir leisti jam eiti, kur tik
nori. Tai yra aiki. Kitaip tariant, tu suteiki jam laisvę.
Šią
idėją galima išreikšti įvairiai?
Tai
ne vien žodžiai. Taip yra iš tikrųjų!
Ar
aikido naudojamas kardas?
Taip.
Kardas yra dangų atspindintis veidrodis (avasekagami). Jis
simbolizuoja garbinimo aktą.
Aš
jau visai susipainiojau! (Juokiasi) Man atrodo, kad kardas yra
tiesiog ginklas žudyti žmones, todėl jaučiu gailestį tiems,
kurie žvelgia į ginklus rimtai, ir galvoju kokie jie yra kvaili.
Kardai
yra pavojingi. Nedera žaisti su pavojingais daiktais. Nors kartą
pagalvokite apie pasaulį. Žemė yra duota mums kaip religinio
garbinimo (saidžio) vieta. Todėl mes šloviname dangaus tvarką ir
žemėje taikome dangaus taisykles bei tvarkome valstybės reikalus
vadovaudamiesi harmonija. Danguje nėra karo, tiesa? Ten gyvenančios
būtybės harmonijoje egzistuoja dešimtis tūkstančių metų. Jei
mums priklauso žemė, mes turime vertinti šią dovaną ir
susidraugauti tarpusavyje.
Kardas
nepadeda susirasti draugų. Nujaučiu, kad susirasti draugų be kardo
mums sektųsi daug geriau.
Kardas,
apie kurį jūs šnekate, skiriasi nuo manojo.
Kaip
matau, mano žodžiai lieka neišgirsti. (Juokiasi)
Jūs
labai toli nuo tiesos. Kardas yra šventas kardas, kitaip
tariant, jis išaukštintas. Kardas simbolizuoja priešingus mūsų
kokiu (kvėpavimas) atspindžius. Nereikia žiūrėti į kardą.
Jei žaisi su juo, galų gale imsi žudyti. Kai tai atsitiks, kardas
taps ginklu. Pulti žmones su ginklu rankoje reiškia, kad kovą jau
pralaimėjai. Tie, kuriuos nukauna, taip pat pralaimi. Tokiomis
aplinkybėmis pralaimi abi pusės. Praktika, kurios mes, japonai,
laikėmės, veda į pražūtį. Jos pasekmes galime matyti
šiandieninėje Japonijoje. Todėl mums reikia treniruotis taip, kad
tai vestų į pergalę. Praktika, vedanti į pergalę, yra teisinga
praktika. Ar tai, ką aš sakau, jus trikdo?
Ne,
visiškai ne, kadangi aš nelabai supratau tai, ką sakėte! Viskas
gerai. Nieko nėra stipresnio už nežinojimą. Galbūt tai šiek
tiek panašu į aikido? (Juokiasi)
Aš
parodysiu jums pavyzdį. Taip jūs geriau suprasite mano aiškinimą
apie kardą (Uešibos sūnus Kišiomaru atsistoja ir pakelia kardą).
Jis nori mane perdurti. Jei kardas palies mane, sužeis, todėl aš
išvengiu dūrio. Net greito puolimo metu kardas negali manęs
paliesti. Judesys yra greitesnis už šviesą.
Jis
greitesnis nei žaibo blyksnis...
Šis
posakis (denkoseka) yra kiniškas. Tai greičiau už žaibo blyksnį
ar elektros smūgį. Aš vadinu tai katsuhajabi (greita
pergalė). Jame glūdi budo paslaptis.
Budo
iš tiesų yra nesąžiningas ir nevyriškas...
Jis
nei nesąžiningas, nei nevyriškas. Nesąžininga ir nevyriška būti
nukautam.
Pasakojimuose
atsukti nugarą priešui laikoma bailumu.
Tai
yra varžybinės dvasios žmogaus žodžiai, kurie apibūdina karinę
diktatūrą. Jie paprasčiausiai kvaili. Nereikia turėti reikalų su
tokiais žmonėmis. Pasaulis nepasikeis į gera, kol susidursime su
žmonėmis, naudojančiais prievartą.
Vienu
metu kariškiai dažnai treniruodavosi kovos menus. Ar jie
treniravosi dėl karinės vyriausybės suformuotos doktrinos?
Aš
nedaug žinau apie tai. Manau, kad jie treniravosi kovos menus kaip
savaime suprantamą dalyką.
Kada
buvo sukurtas aikido?
Aikido
kilmė glūdi subtiliame kotodama panaudojime.
Dabar
aš jau tikrai nebesuprantu! (Juokiasi)
Kotodama
atsirado kartu su visata ir ji paklūsta gamtos dėsniams. Pasaulis
auga ir plečiasi kiekvieną dieną, atskleisdamas didžiąją
visatos kūrimo dvasią. Dangus ir žemė vis labiau artėja prie
užbaigtumo, tačiau mes vis dar matome daug žmonių, ypatingai
japonų, kurie nesuvokia šio fakto. Aš noriu jiems padėti greičiau
pabusti iš sapno ir sukurti draugišką šeimą, suburdamas jų
išsiblaškiusias sielas, kadangi dabar tam yra pats tinkamiausias
laikas.
Nors
aš ir ne viską supratau iš to, ką sakėte, tačiau bendrą vaizdą
susidariau. Kuri situacija, jūsų nuomone, yra blogiausia?
Visų
pirma, viskas turi turėti centrą. Danguje yra saulė ir žemėje
turi būti centras. Niekas negali vykti be centro.
Centras...
Prieš mane iškyla imperatoriaus veidas...
Imperatorius
yra demokratiškas.
Jūs
sakote, kad turėtume galvoti apie imperatorių taip, kaip galvojome
prieš karą?
Negaliu
atsakyti tiksliai.
Duokite
man aiškų atsakymą!
Jūsų
elgsena mane stebina!
Mano
elgsena tinka kariškos
tvarkos šalininkui, ar ne?
Mano
požiūris skiriasi nuo dešiniųjų.
Aš
įpratęs galvoti apie dešinįjį sparną, kai tik išgirstu žodį
centras.
Ši
idėja visiškai nepriklauso dešiniajam sparnui. Aš kalbu apie
dvasinių veiksmų kuriamą harmoningą sistemą. Japoniškas budo
yra pagrįstas masakatsu (teisinga pergalė), kuriame niekas
nekovoja ir nežudo žmonių. Tie, kurie siunčia savo oponentus į
pražūtį, elgiasi agresyviai. Toks elgesys užkerta kelią žmogaus
veiksmams. Aikido praktikoje mes niekada netrenkiame į oponento
kardą. Mums tereikia padėti jam.
Koks
rūpestingas budo...
Tokia
yra Japonijos dvasia. Jei gyvensime varžybinės dvasios apimti, mes
ir toliau žudysime žmones ir prie gero tai neprives.
Ar
esate ką nors sužeidęs?
Aš
nenoriu apie tai kalbėti. Tai susiję su daugeliu dalykų.
(Juokiasi) Galų gale, jau išaugau iš to. Aš dalyvavau rusų
japonų kare, koviausi prieš plėšikus, atakavau piratų laivą.
Man teko tai patirti, todėl jūsų klausimas mane sugėdino. Dabar
aš noriu gyventi taikoje.
Imperatorius
yra būtinas, kad būtų taika... Atsiprašau, kad atkakliai laikausi
imperatoriaus temos.
Imperatorius
yra karinės, žemės ūkio, pramoninės ir prekybinės klasės
centras. Japonijoje imperatorius atlieka centro funkciją, o
valstybės reikalus tvarko jo vardu paskirtos institucijos. Visi
sektoriai ministrai, viceministrai, pavaldiniai yra sukurti
tam, kad rūpintųsi valstybės reikalais. Nužudyti asmenį yra tas
pats, kas nusipjauti pirštą. Todėl pavaldiniai turi būti laikomi
svarbiais. Tai būtų didi demokratija.
Norite
pasakyti, kad visi mes turime tapti draugais, o pačiame centre turi
būti imperatorius.
Savaime
suprantama. (Juokiasi)
Jei
egzistuotų tik teisingai mąstantys žmonės, visas būtų gerai,
tačiau daugelis turi klaidingas pažiūras. Jei imperatorių suptų
tokie žmonės, rezultatai būtų pragaištingi. Negaliu suprasti,
kodėl savo patarėjais jis nepasirenka tokių žmonių kaip mes.
(Juokiasi)
Teisingai.
To, kas įvyko iki dabar, nebuvo galima išvengti ir mes iki šiol
esame feodalinė valstybė. Todėl aš siūlau atsikratyti senų
papročių ir paversti Japoniją tikra, nauja šalimi, kuriai mes
visi galėtume tarnauti. Aš tikrai norėčiau, kad tai įvyktų.
Įtemptai dirbdami ir išmintingai elgdamiesi su tais, kurie
nepatinka, sukurtume pavyzdį, nepriklausomai nuo to, ką žmonės
sakytų apie tai... Negerai, kai per daug tokių kvailių, ar ne?
Laukite tęsinio ...
Išspausdinta
1987 metais 75 ir 76 Aiki News numeriuose
Vertė
D. Jablonskis, redagavo D. Jakubauskaitė
