Aikido - Straipsniai

Morihiro Saito: “Aš mačiau ne ką kitą, kaip tikrą meną 23-ejus metus! ”

 Stanley Pranin straipsnis, išspausdintas   “The Iwama Aikido Conundrum,”  sulaukė daugybės atsiliepimų. Vienas komentatorių, Marius, pateikė Morihiro Saito citatų sąrašą, kurių daugelis - iš ankstesnių „Aikido Journal“ spausdintų interviu, kuriame jis aiškiai nurodo, ko ir kaip buvo mokomas Morihei Ueshiba O-Sensėjaus ir jo asmeninį indėlį, parengiant techninę metodiką O-Sensėjaus techniniam mokymui išsaugoti. Kartu paėmus, šie komentarai paskleidė daug šviesos apie šią žavingą asmenybę.  Štai jie:  
 
 “Aš nežinau jokio kito Aikido, išskyrus O-Sensėjaus“.
 
“Daugelis meistrų sukūrė naujas technikas ir aš manau, kad tai nuostabu, bet, detaliau išanalizavus šias technikas, aš vis dar manau, kad niekas negali pranokti O-Sensėjaus. Mano manymu, geriausia yra sekti jo paliktu modeliu. Šiais laikais žmonės linkę eiti savais keliais, bet kas liečia mane, aš ir toliau darysiu technikas ir formas, kurias O-Sensėjus paliko mums.“
 
“Labai klaidinga manyti, kad Ivamoje nėra praktikuojamos ki no nagare (tekančios) technikos. Ivamoje šios technikos yra atliekamos tiksliai taip, kaip O-Sensėjus jų mokė. Žmonės yra linkę treniruotis nutrūkstamai. Ir kai jie treniruojasi minkštai, jie daro tai be dvasios. Minkšti judesiai turėtų būti pripildyti stipriausios „ki“. Žmonėms sunku suvokti kieto ir minkšto treniravimosi prasmę, nes jie nebuvo susidūrę su O-Sensėjumi“.
 
“Aikido pasaulis palaipsniui atitolsta nuo O-Sensėjaus technikų. Tačiau, jei aikido technika taps silpna, tai nėra gerai, nes aikido yra karo menas. Mano aikido praktika yra tradicinė, senojo stiliaus. Dabar aš prižiūriu savo mokytojo treniruočių salę. Taip pat aš esu Aiki šventyklos sargas. Daugelis mokytojų sukuria savo pačių technikas, bet aš negaliu to, esu dalykiškas – aš tiksliai seku savo Mokytojo mokymu. "
 
“O-Sensėjus mokė mus dviejų, trijų ar keturių lygių technikų. Jis pradėdavo nuo katų (formos, iš anksto žinomi judesiai), tada paprasčiausiai sekdavo vienas lygis po kito; ir dabar aš mokau lygiai tokiu pat būdu. Kadangi O-Sensėjus mokė mus sistemingai, aš turiu mokyti taip pat organizuotai. Bendrai paėmus, O-Sensėjus pastebėtų: „Viskas yra viena. Viskas yra tas pats“. Jis mus mokė tokiu būdu. Aš tik seku jo pavyzdžiu.“
 
“Kai O-Sensėjus aiškindavo apie Aikido, jis visada sakydavo, kad taijutsu (kūno technikos), ken (kardas) ir jo (lazda) technikos yra vienodos. Jis visada pradėdavo savo paaiškinimus apie Aikido naudodamas kardą. Nors jis nenaudojo vienas-du-trys metodo (nemokė papunkčiui), jis visada mokė mus kantriai ir detaliai paaiškindavo, ką mes turime daryti. "
 
“O-Sensėjus taip pat treniravo mus žingsnis po žingsnio metodu. Aš paprasčiausiai stengiuosi įsisavinti šį metodą daug dirbdamas ir perteikti jį kitiems. Mano mokiniai yra dėkingi kai aš seku O-Sensėjaus instrukcijomis.
“O-Sensėjus pasakytų: “Tai nėra gerai. Kiekviena maža detalė turi būti teisinga, kitaip tai nebus technika. Pažiūrėkit, štai taip..ir šitaip!“ Man pasisekė, kad O-Sensėjus mane mokė kruopščiai detaliai ir aš seku jo pavyzdžiu.“

“Kai aš pats pradėjau mokyti, supratau, kad O-Sensėjaus mokymo būdas nėra tinkamas, todėl aš suklasifikavau ir išdėsčiau jo lazdos technikas. Viską pertvarkiau į 20 bazinių judesių, vadinamų „suburi“, kuriuos sudarė tsuki ( dūrio), uchikomi (kirčio), hassogaeshi (apversto aštuoneto judesiai) ir t.t., kad mokiniams būtų lengviau juos treniruotis. Pirmiausia aš buvau mokomas, kaip užsimoti kardu. Aš sugrupavau tai, ką buvau išmokęs ir sudariau kumijo ir suburi kardui. O-Sensėjaus metodas galbūt buvo geras asmeninėms treniruotėms, bet ne mokymui grupėse. Jo metode nebuvo technikų pavadinimų, jokių pastabų. Todėl aš sugrupavau judesius į tsuki ( dūrius), uchikomi (kirčius) ir kaeshi (sukimo) ir daviau jiems pavadinimus.“
 
“Aš mačiau ne ką kitą, kaip tikrą meną 23-jus metus! Aš nežinau nieko kito, kaip Ivama stilius, ir mano užduotis yra išsaugoti šį mokymą. Tai yra svarbiausia“.